Projekto „Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsauga Lietuvoje“ tikslas - išsaugoti ir pagausinti globaliai nykstančio jūrinio  erelio (Haliaeetus albicilla) populiaciją Lietuvoje. Projekto metu vykdomi tiriamieji - praktiniai jūrinio erelio apsaugos darbai,  kurių pagrindiniai uždaviniai - išaiškinti natūralias erelių perimvietes ir vykdyti jų monitoringą bei surasti tinkamas vietas  dirbtiniams lizdams ir juos iškelti. Jūrinio erelio apsaugai valstybė steigia specialias saugomos teritorijos, tačiau to  nepakanka. Labai svarbu surasti kuo daugiau natūralių jūrinių erelių lizdų ir siekti juos apsaugoti. Tai galima padaryti  pateikiant lizdų koordinates miškotvarkos institutui, saugomoms teritorijoms ir kitoms atitinkamoms institucijoms.

 Efektyvia šios paukščių rūšies apsaugos priemone yra dirbtinių lizdų įrengimas. Tyrimais nustatyta, kad dirbtinės  konstrukcijos lizduose gali perėti įvairūs miškuose gyvenantys plėšrieji paukščiai. Noriai dirbtiniuose lizduose įsikuria ir jūriniai  ereliai. Vienas pirmųjų jūrinių erelių perėjimo atvejų dirbtiniame lizde Lietuvoje registruotas 1987 metais Čepkelių rezervate.

 Suradus tinkamą vietą ir medį dirbtiniam lizdui iškelti, iš pradžių ant žemės iš impregnuotų antiseptiku medžio tašų  surenkama platforma, kuri įkeliama ir pritvirtinama medyje 15-25 m aukštyje. Vėliau ant šios platformos užkeliama ir

prikraunama šakų, iš smulkesnių šakų ir žolinės augalijos padaroma lizdo viršutinė dalis. Viskas sutvirtinama viela. Toks padarytas dirbtinis lizdas būna apie 1,5 m pločio bei 0,5 m aukščio. Gerai įrengtas toks lizdas gali laikyti 10 ir daugiau metų.

 Dirbtinės konstrukcijos lizdai padeda kompensuoti natūralių lizdų trūkumą dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos miškuose.  Jūriniams ereliams skirtą dirbtinį lizdą galima įkelti medyne, kuris nebus greitai kertamas. Taip pavyksta išsaugoti lizdavietę,  kuria konservatyvūs ereliai naudojasi keletą ar net keliolika metų. Kad paukštis sėkmingai perėtų, natūralaus lizdo  apylinkėse galima iškelti keletą dirbtinių lizdų, nes jeigu žūtų natūralus lizdas, paukštis galėtų pasirinkti jau įrengtą būstą.  Šiuo atveju sumažėja ir trikdymo įtaka, nes paukščiai gali keisti lizdus ir išvengti kylančių pavojų. Šiais lizdais paukščius  galima privilioti į tas teritorijas, kuriose jie anksčiau neperėjo.
 2003-2009 m. jau atlikti darbai Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Telšių, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir  Marijampolės apskrityse, t.y. ištirta visa Lietuvos teritorijoje. Darbų metu surasti 178 natūralūs lizdai, nustatytos 75 jūrinių  erelių poros, pagaminta ir iškelta 114 dirbtinių lizdų, vykdytas papildomas maitinimas žiemą 10 aikštelių.

 2009 m. jūrinių erelių stebėsenos darbus parėme ElektrėnųKauno rajono , Prienų rajono, Klaipėdos rajono, Rokiškio rajono,  Jurbarko rajono, Varėnos rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybės.

Jūrinio erelio apsauga Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse (V etapas)

2008 m. Fondas sėkmingai užbaigė projektą „Jūrinio erelio apsauga Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse (V etapas). Bendruomenių pajėgumų didinimas saugant retas rūšis“.

Projektas pradėtas vykdyti 2007 m. gavus Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP) ir LR Aplinkos ministerija finansavimą.

Darbų metu įvertinta perinčių jūrinių erelių populiaciją Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse. Aptikti 22 natūralūs lizdai bei nustatyta 12 teritorinių porų. Tyrimų dėka 13 % išaugo žinoma jūrinių erelių populiacija. Projekto vietovėje iškelta 20 dirbtinių lizdų. Natūralių ir dirbtinių lizdų koordinatės perduotos Valstybiniam miškotvarkos institutui siekiant užtikrinti lizdaviečių apsaugą (apsauginių zonų apie lizdus nustatymas). Anksčiau ištirtose apskrityse buvo vykdomas jūrinių erelių monitoringas - nustatomas perėjimo sėkmingumas, vykdomas jauniklių žiedavimas.

2008 m. visose aštuoniose apskrityse buvo prižiūrima 251 lizdavietė (natūrali ir dirbtinai sukurta). Per 2003-2008 m. nustatyti sunaikinti 32 natūralūs ir 12 dirbtinių lizdų. Faktiškai žinomi 105 natūralūs lizdai ir 102 dirbtiniai lizdai.
Projekto metu daug dėmesio skiriama visuomenės sąmoningumo ugdymui, gamtosaugos ir gamtotvarkos idėjų populiarinimui (publikuojami straipsniai, rengiamos paskaitos, seminarai, mokymai; platinama dalomoji medžiaga ir kt.).

Projekto rėmėjai

 

Generalinis projekto rėmėjas: UAB “LITAGRA” – viena pirmųjų privataus verslo organizacijų mūsų šalyje, kuri praktiniais darbais pradėjo spręsti gamtosaugos problemas. 

Pagrindinis projekto V etapo rėmėjas: Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Kiti rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Ignalinos, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kaišiadorių, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus rajonų, Neringos, Trakų, Elektrėnų miestų savivaldybės.

Apie PAF MPP

JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP), veikianti 105 pasaulio šalyse, remia bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektus, siekiančius išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą, žemių degradavimą ir tarptautinių vandenų taršą sutinkamai su darnaus vystymosi principais.

PAF MPP kontaktinė informacija

Jungtinių Tautų vystymo programa
Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa
www.undp.lt/sgp

El. paštas inga.ringailaite@undp.lt
Tel. (8 5) 210 74 15
Centrinis paštas p/d 62, Vilnius LT-01001

© 2017 LITAGRA. Visos teisės saugomos.
Made by:
Klauskite mūsų

0
0
0
0
   
0