Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) - tai didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, išsiskiriantis dideliu snapu, trumpa pleišto formos uodega, kuri suaugusių paukščių yra balta, o jauniklių – tamsi. Sveria 4,1– 5,5 kg. Išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūros įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Minta žuvimis, vandens paukščiais, rečiau – žinduoliais. Lizdus suka 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės – pelkės plynės, kirtavietės, miško aikštelės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Lizde išauga 1–3 jaunikliai.

         Nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių Lietuvoje nebeaptikta. Pirmieji lizdai vėl rasti tik 1987 metais. Manoma, kad mūsų šalyje gali perėti apie 90 šių paukščių porų. Didžiausią įtaką rūšies populiacijos mažėjimui daro aktyvi ūkinė veikla miškuose. Jie taip pat tampa brakonierių trofėjais, žūva, neatsargiai nutūpę ant elektros stulpo, nuo cheminių teršalų su grobiu patekusių į erelių organizmą.